Nuoširdžiai sveikiname Jus iškilios ir reikšmingos šventės – Vasario 16-tosios – proga. Tegul mūsų valstybės atkūrimo diena, kaip 1918-aisiais, pažadina kiekvieno žmogaus širdyje įkvėpimą kurti savo krašto gerovę ne skambiais žodžiais, o gerais ir naudingais darbais.

                                                                                                                                              JAV LB Švietimo taryba

• Skaitytojų idėjos: kaip švęsti valstybines šventes?
• Apie lietuviškus tradicinius menus
• Praktiniai karpinių mokymai Dainavoje
• Ir dar truputį apie lietuviškas užuolaidas...
• Lietuviškos tautodailės - "
• "Tūkstantmečio vaikų" žvaigždė: 40 priežąsčių didžiuotis Lietuva
• Mintys mokytojams

Norėčiau pasiūlyti šią ypatingą dieną apsirengti geltonais, žaliais ir raudonais drabužiais ir susirinkimo vietoje sustojus ratu susikibti už rankų. Nesvarbu, kaip gyveni, kas esi, iš kur kilę tėvai ar protėviai, bet jei tau rūpi Lietuva ir jos ateitis, tu esi rate. Ir kad ir kur bebūtume, mes susikibtumėme už rankų dėl Lietuvos. Tuo dar kartą parodytume pasauliui, kad kartu mes – jėga. Rankų grandinę galima būtų daryti netgi „ratas-rate“ priklausomai nuo to, kiek žmonių susirinktų ir kaip ši idėja išpopuliarėtų. Pavyzdžiui, trys ratai–rate galėtų būti mišrūs, kiti gal susikibtų trispalvės spalvomis ir kiti variantai. Išorinis ratas galėtų būti sudarytas iš stipriosios lyties atstovų ir būtų raudonas, antras į vidų ratas galėtų būti geltonas, sudarytas iš moteriškos lyties atstovių, o pačiame viduryje galėtų būti vaikų ratas – geltonas. 

Aš esu tautodailininkė, tradicinių menų kūrėja. Kuriu karpinius, lino ir medžio raižinius, marginu margučius. Labai intensyviai dirbu kūrybinį darbą, dalyvauju parodose. Kartu esu ir pedagogė, pastoviai mokanti savo amatų ir suaugusius, ir vaikus. Remdamasi savo kūrybine ir edukacine patirtimi, išleidžiu praktinius leidinius apie karpinių ir margučių kūrybą. Man labai svarbu, kad mes, lietuviai, nepamirštume ne tik savo kalbos, pasakų, liaudies dainų, bet ir papročių, tradicijų ir tautodailės. Iš tiesų pasauliui mes įdomūs tuo, kuo esame saviti. Štai neseniai viena žurnalistė iš Japonijos buvo atvykusi į Lietuvą pas mane į svečius, kad pamatytų popierinių ir kitokių taikomojo pobūdžio karpinių pritaikymą buityje, kad galėtų stebėti visą užuolaidėlės kūrimo procesą. Dažnai perka močiutės mano knygas apie karpinius ar margučius ir pasakoja, kad siųs savo vaikams ir anūkams, gyvenantiems užsienyje. Jos nori, kad jie išliktų lietuviais. Pastaruoju metu vis dažniau tenka vykti savo kūrybą, teorines paskaitas, knygas ir praktinius mokymus pristatyti užsienyje. Prasmingiausia, jei savo žinias ir praktiką galiu pristatyti į užsienį išvykusiems savo tautiečiams.

Labai gražūs prisiminimai liko iš šią vasarą JAV „Dainavos“ stovykloje vykusios Lituanistinio švietimo savaitės „Palikime pėdsaką“. Dėkoju organizatoriams už suteiktą galimybę pristatyti savo kūrybą ir edukacijas lituanistinių mokyklų mokytojams ir mokiniams. Labai norisi tikėti, kad ši mano tolima kelionė nebuvo veltui, kad mokytojai gautas teorines ir praktines žinias galės pritaikyti savo darbo praktikoje.

Odeta Tumėnaitė Bražėnienė

Odeta Tumėnaitė Bražėnienė pasiremdama savo 30 metų kūrybos ir edukacijų patirtimi bei savo išleista mokomąja knyga „Mokomės karpyti“ praėjusiais metais „Dainavos“ stovykloje pristatė paskaitą – „Popieriaus karpinių pritaikymo galimybes“, kurioje buvo apžvelgiami taikomojo pobūdžio tradiciniai karpiniai: popierinės užuolaidėlės, paveikslų rėmai, lentynų ir žibalinių lempų papuošimai, servetėlės. Taip pat menininkė pasakojo apie šiuolaikines karpinių pritaikymo galimybes. Tai - atvirukai, kvietimai, knygų skirtukai, ekslibrisai, knygų iliustracijos, margučių puošimas. Dainavoje susirinkę lituanistinių mokyklų mokytojai dalyvavo ne tik teoriniame pristatyme, bet ir praktiniuose karpytų užuolaidėlių ir kalėdinių suvenyrų mokymuose.

Odetos Tumėnaitės -Bražėnienės karpinys "Mano Lietuva“, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui įrašytas į Lietuvos Rekordų knygą. Paveikslo plotas 4,6305 m2 , ilgis - 22,05 m, aukštis - 25 cm. Karpinio ilgį lėmė fakso popieriaus ilgis ritinėlyje, nes karpinys, autorės sumanymu, turėjo būti vientisas.

Karpymo procesas užtruko beveik pusmetį. Tautodailininkė karpinį iškarpė, neatkartodama motyvų.

Kristina Vyšniauskienė

Kartą dalyvavau mokytojų konferencijoje ir išgirdau kaip mokytojos kalbėjo, kad neturi iš ko pasisiūti tautinių drabužių. Aš joms pasiūliau dalį mamos pilkų austų užuolaidų. Kai siunčiau, įdėjau laiškelį:

„Siunčiu Jums mamos, Aldonos Underienės, užuolaidas, kad galėtumėte pasisiūti tautinius rūbus.“

Mama su vyru Bronium atvažiavo į Ameriką 1949 m. su dviem mažais vaikais, 5 mėnesių ir 2 metukų. Kartu atvažiavo ir jos mama, brolis ir sesuo. Senelis pasiliko Lietuvoje, tikėdamas, kad čia tik laikinas atsiskyrimas nuo šeimos.

Atvažiavo be kalbos ir be pinigų, bet su laiku nusipirko kuklų namelį Marquette parke ir tą namelį papuošė lietuviškais motyvais. Mes patys dar negalime atsistebėti, kad pinigų buvo mažai, bet mama kažkaip jų rado austoms užuolaidoms.

Dabar lyg ir daugiau sekame madas ir stilių, bet tais laikais kito stiliaus nebuvo – tik lietuviškas. Kitos kalbos nebuvo – tik lietuvių.

Mama buvo audėja. Jos name buvo net 2 kambarinės staklės. Ji taip pat mėgo dainuoti ir dalyvavo Dainavos ansamblyje iki 85 metų amžiaus.

Tad kai dėvite „tautinius rūbus“, jeigu užeina didelis noras dainuoti, nesijaudinkite ir užtraukite linksmą dainą. Tas jausmas – tai tik Aldona, ji šypsosi ir džiaugiasi, kad jos „turtu“ džiaugiasi dar viena karta.

Linkiu geriausios kloties –
Laima Petroliūnienė,
Aldonos Underienės dukra

Istorijos šaltinių teigimu, popieriaus karpinių menas gimė Rytų šalyse. Vėliau jis paplito po visą pasaulį. Daugelyje šalių ši dailės šaka turi senas tradicijas. Meninių karpinių trūkumas yra tas, kad jie padaryti iš nepatvarios medžiagos – popieriaus. Suprantama, tai viena iš priežasčių, kad pasaulyje labai mažai yra išlikę senovės kūrinių.

Daugelis tautų, ne išimtis ir Lietuva, iškarpas nuo seno naudodavo savo būstui papuošti. Todėl, kai į Maironio mokyklos Lemonte duris pasibeldė artėjančios gražiausios metų šventės – Kalėdos, atsinešdamos rūpesčius apie scenarijus, dekoracijas ir t. t., tuomet ir prisiminiau Odetos Tumėnienės karpinių paskaitas. Mokiniams idėja labai patiko. Jie su malonumu kirpo angelėlius pagal tautodailininkės angelėlio iškarpos pavyzdį, kuriais vėliau nuostabiai dekoravo Kalėdų eglutę, o taip pat po vieną meninį karpinį laisva tema.

Meninių karpinių karpymo su žirklėmis technika palyginti yra paprasta, nors ji taip pat įvairi. Karpydami žirklėmis mokiniai iš anksto nupiešė po vieną reikiamą piešinį, o vėliau žirklutėmis iškirpę, jį priklijavo ir įrėmino. Garsios nuostabos sklido su kiekvienu pabaigtu mokinių darbu. Atrastais talentais stebėjosi ne tik patys mokiniai, bet ir jų mokytojai, mokyklos administracija, o svarbiausia, mokinių kūrybiniai sumanymai tradiciniais motyvais įnešė tautiškumo dvasią Advento vakaronėje.

Kristina Vyšniauskienė

Vasario 16-ąją švenčiame Lietuvos nepriklausomybės, Kovo 11-ąją -Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienas. Kviečiu perskaityti 40 trumpų minčių apie tai, kodėl kiekvienas turėtume didžiuotis savo valstybe, ir tuo, kad esame lietuviai. Su švente, draugai!