„Gintarinio obuoliuko“ kandidatams visą medžiagą reikia atsiųsti iki 2018 m. kovo 1 d.
Piešinius ir informaciją konkursui „Lietuva mano širdyje“ pristatyti iki 2018 m. sausio 20 d.
2018 m. sausio 20–21 d. Šv. Kazimiero LM konferencija, LA
Virtualus susitikimas "Klausk drąsiai"su prelegente JOANA PRIBUŠAUSKAITE, VU filologijos fakulteto lietuvių kalbos dėstytoja kitakalbiams, kalbos vadovėlių, užduočių, testų autore 2018 m. sausio 24 dieną, 7:30 PM - 9:30 PM ESTKlauskite lietuvių kalbos mokymo, mokymosi, vertinimo klausimais. Klausimus siųskite: joana.pribusauskaite@flf.vu.lt
Lituanistinių mokyklų mokytojų praktinė konferenciją2018m. sausio 28d., Pasaulio Lietuvių Centre, Čikagoje.
Kalėdinės šventės mūsų klasėse
Maironio lituanistinė mokykla
Gyvename nuolatinio skubėjimo ir bėgimo laike, pamiršdami arba tik prabėgomis stabteldami ties svarbiausiais mūsų kultūros, tradicijų, papročių momentais. Mokytoja Ramutė Strauka parašė scenarijų vyresniųjų klasių moksleiviams "Katino Kalėdos". Jame pagrindinis herojus-Katinėlis bando išsiaiškinti Šv. Kūčių vakarienės reikšmę ir svarbą. Spektakliuko metu buvo akcentuojamas šeimos buvimas kartu, Kūčių patiekalų receptų perdavimas iš kartos į kartą, o ne tų patiekalų įsigijimas lietuviško maisto parduotuvėse. Pagrindinio herojaus-Katinėlio patirtis Kūčių naktį priminė visiems vakaro dalyviams 4 Advento žvakių, 12 patiekalų simbolinę reikšmę. Moksleiviai vaidino, būrė, dainavo. Visi kartu pasimokėme giedoti kalėdinę giesmelę "O ant to lauko.." Spektakliuką pagyvino muzikos mokytojos Gailės Stančiauskienės paruoštos dainelės.
Ramutė Strauka
Edvardo Gervicko lituanistinė mokykla
Tradicinė Šv. Kūčių vakarienė įvyko gruodžio 10 dieną Rochester, NY. Nuotraukoje matote užfiksuotas popietės akimirkas. Jos metu bendruomenės nariai ir svečiai dalijosi šiluma ir laužė plotkelę, dalyvavo Šv. Mišiose, klausėsi Ed.Gervicko šeštadieninės mokyklos vaikų dainelių, eilėraščiu, kalėdinių burtų, stebėjo ju atliekamus šokius.
Mokyklai jau 12 metu sėkmingai vadovauja Aušra Clifford. Džiugu kasmet matyti augančius mokinukus ir laimingius tėvelių ir svečių veidus.
Šiluma ir laukimo stebuklas nuteikia džiaugtis ateinančiu Šv. Kalėdų laikotarpiu!
Virginija Mockevicinė
Lino lituanistinės mokykla
Gruodžio 16 dieną būrys Sietlo lietuvių bendruomenės vaikų ir Lino lituanistinės mokyklos mokinių susirinko į Kalėdinę šventę. Lino Lituanistinės mokyklos mokiniai paruošė muzikinę programą, kuriai vadovavo mok. Asta Vaičekonienė ir Taura Vaštakaitė. Mokiniai sudainavo dainelę “Tyli naktis”, o patys mažiausieji sušoko “Oi ti ti”, bei “Graži mūsų šeimynėlė”. Veiksmas vyko sukurtoje Kalėdinio miško aikštelėje. Mok.Irena Blekys pasakojo apie Kalėdinius burtus ir jų reikšmę. O kur dar šokiai “Garnį garnį”, “Šiaudų batai”,“Kam tavo vilkeli?” kartu su Kalėdų Seneliu! Dainavo ir šoko visi: vaikai, mokytojos, su savo paruošta daina, bei visi svečiai. Programos ištrauką galite pažiūrėti žemiau.
Inga Dabašinskaitė
Lino lituanistinės mokyklos kalėdinės šventės ištrauka
Atlantos lituanistinė mokykla "Saulė"
Justino Bartkevičiaus nuotrauka
Tiek mokiniai, tiek ir mokytojos buvo pasipuošę tautiniais rūbais, kuriuos su didele meile, kruopštumu ir atsidavimu dailės pamokų metu mokiniai pynė, piešė, klijavo, matavo, kirpo.....o mokytojos siuvo. Kiekviena klasė atstovavo vieną iš keturių regionų – Dzūkiją, Suvalkiją, Aukštaitiją ir Žemaitiją.
Pagrindinė vaidinimo mintis buvo ne tik tarmiškai padainuoti išmoktas lopšines, bet papasakoti gražią istoriją apie mažo vaikelio, kuris simbolizuoja visą Lietuvą, ramų miegą. Priminti, kad lietuvių liaudies lopšinės yra gražios, jos perteikia doros principus, suteikia ramybės ir saugumo jausmą, jos tiesiog - užburiančios. Ir kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už ramų, saugų mažylių miegų. Kad dainuodami lopšines mes priartėjame prie tradicinių lopšinių prasmės - motinos maldos už savo vaiką, tėvynę.
Vaikams dainuojant lopšinę, vaikelis buvo perduodamas per rankas, kol “apkeliavęs” Lietuvą, jis buvo paguldytas atgal į lopšį. Vaidinimui pasibaigus, “Saulės” mokyklos mokiniai priklijavo savo delniukus prie Lietuvos žemėlapio parodydami, kad jie ir yra tie motinos lopšinėse apdainuojami vaikai, ta taip išsiilgta Lietuva.
Dalia Gatautienė, Renata Micevičiūtė-Reichert
Vyturio lituanistinė mokykla
Vyturio lituanistinėje mokykloje vyko jungtinis kalėdinis renginys su Vaivos Vėbraitės lituanistine mokykla, taip pat buvo atvykęs generalinis konsulas Julius Pranevičius, bei krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė.
Rasa Bieliauskienė
Lituanistinė mokykla "GENYS"
Jurgitos Mažeika nuotraukos(Nuotraukose ištraukos iš spektaklio ir mokyklos vadovė - Neringa Willis)
Gruodžio 16 d. šeštadieninė mokykla „Genys“ šventė Kalėdas. Šventiškai išdabintos patalpos kvietė didelius ir mažus pasigrožėti mokyklėlės mokinių paruošta Kalėdine programa. Ji prasidėjo nuo pačių mažiausių bendruomenės narių „Kiškių klubo“, kurie kartu su tėveliais padainavo kelias daineles. Na, ir kokia šventė be kalėdų senelio, kuris atvyko kaip tik laiku su pilnu maišu dovanų pasižiūrėti, ką „Genio“ mokinukai paruošė Kalėdoms. Mokyklos tautinių šokių ir dainų mokytoja Vanesa Kašelionytė paruošė spektakliuką “Aš tikiu ” su visais mokyklos mokiniais. Vyriausi vaikai vaidino, jaunesni šoko ir dainavo, o darželiniukai sušoko linksmą šokį “Tas mažasis traukinukas”. Kalėdinė programa baigėsi dainele “Din din don”. Šventės pabaigoje visi skaniai pasivaišino tėvelių suneštom vaišėm – saldumynais, silkėmis, sumuštinukais, vaisiais, daržovėmis bei visokiais kitokiais skanumynais. Kiek daug besišypsančių vaikų!
Mokytoja Asta
Laisvės gynėjų diena
Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar
visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus ir JAV LB Švietimo tarybos projektas „Lietuva mano širdyje“ yra skirtas pristatyti viso pasaulio lituanistines mokyklas ir pravesti mokyklose piešinių konkursą šia tema.
Mokiniai piešia Lietuvą, tėvų ir senelių gimtinę, istorines vietas. Kiekviena mokykla, savo nuožiūra, atrenka 4 geriausius piešinius ir pagal reikalavimus siunčia el. paštu: 100lietuva@gmail.com Prašome labai atidžiai perskaityti konkurso reikalavimus ir juos vykdyti. Reikalavimus rasite http://www.svietimotaryba.org/konkursai/
2018 m. bus išleista knyga-katalogas ,,Lietuva mano širdyje“. Jame bus sudėti konkurso dalyvių piešiniai, mokyklų nuotraukos su informacija ir mokyklų logotipai. Mokykloms, kurių mokiniai dalyvaus piešinių konkurse, bus išsiųstos knygos -katalogai, skirti piešinių konkurso laimėtojų apovanojimui.
Lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams 2018 m.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija siūlo valstybines stipendijas lituanistinėms studijoms. Studijos yra
skirtos užsienio lietuviams mokytojams, kurie dirba su ikimokyklinio arba mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiaisiais lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje. Studijų metu mokytojai turės galimybę ne tik pagilinti lietuvių kalbos žinias, tačiau taip pat tobulinti didaktikos ir ugdymo psichologijos kompetencijas bei įgyti papildomų žinių apie Lietuvos kultūrą, istoriją, šiuolaikinį valstybės gyvenimą ir pan. Studijų trukmė – 1 mėnuo.
Zita Nauckūnaitė: "Žmogus privalo turėti tvirtą ir pastovų etaloną, pagal kurį galėtų pasitikrinti"
Mūsų šalyje net 28 proc. vaikų patiria patyčias. Lyginant su kitomis šalimis Lietuva yra
pirmaujanti tarp labiausiai patyčias patiriančių šalių. Ir nors statistika rodo, jog patyčių per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, ši problema vis dar labai opi.
Apie tai, kas yra patyčios, kur slypi jų šaknys ir kaip su jomis reikėtų kovoti, kalbamės su vienuole pedagoge, LEU dėstytoja, socialinių mokslų daktare Zita Nauckūnaite.
Pagal norvegų profesoriaus Dan Olweus apibrėžimą, patyčios – tai nuolatinis fizinės ar psichologinės jėgos panaudojimas, sąmoningai siekiant sužeisti ar įskaudinti kitą asmenį, kuris negali savęs apginti. Tačiau kaip patyčių faktą supranta patys vaikai, kas suformuoja vaikų suvokimą apie patyčias, kaip kelią patyčioms gali užkirsti tėvai ir mokytojai? Į šiuos klausimus atsako VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro psichologės Raimonda Petrolienė ir Asta Blandė. „Vaiko suvokimas ir požiūris į patyčias susiformuoja aplinkoje, kurioje jis auga, mokosi. Jeigu mokykloje mokytojai pastebi ir reaguoja į patyčių atvejus, galima tikėtis, jog ir vaikams formuosis neigiamas požiūris į patyčias. Nepaisant to, vis dar pasitaiko atvejų kuomet patyčios traktuojamos kaip vaikų žaidimai, pajuokavimai. Deja, riba, skirianti patyčias nuo juokų, moksleivių tarpe yra labai plona. Suaugusieji, mokytojai, šeima, taip pat ne visada supranta, jog vaikas yra skaudinamas savo bendraklasių įžeidžiančiu elgesiu, replikomis“, – savo įžvalgomis dalijasi R. Petrolienė.
Pagrindinės patyčių atsiradimo priežastys – linkusiųjų tyčiotis asmeninės savybės, netinkami
bendravimo šeimoje ir mokykloje modeliai, visuomenės ir žinia- sklaidos įtaka.
Patyčių pasekmės – nuolatinė įtampa ir stresas dėl patiriamų patyčių; pakitęs el- gesys, pasireiškiantis konfliktais su bendraamžiais, tėvais arba atsiribojimu nuo aplinkinių; savižudybės; nusikalstamumas; motyvacijos mokytis sumenkimas arba praradimas; mokymosi nesėkmės ir kt.
Zita Nauckūnaitė. Skaitymas per visų dalykų pamokas
Zita Nauckūnaitė. Rašybos mokymo esmė
Zita Nauckūnaitė. Rašinio struktūros
Kinestetinio mokymosi stiliaus taikymas pamokose
Padėkime augti. Patyčios mokykloje
Filmai
„Nepaprasta auka“
Tai naujausias istorinis atkuriamosios dokumentikos filmas, kuris pasakoja pasipriešinimo kovų pradininko, pulkininko Juozo Vitkaus gyvenimo ir viso partizaninio judėjimo istoriją. Šis filmas galėtų būti naudingas tiek nagrinėjant laisvės kovų temas literatūros pamokose, tiek per istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas, taip pat užsienio lietuviškose mokyklose (šis istorinis filmas išverstas ir į anglų bei rusų kalbas).
“Knygnešys“
1869 m. Lietuva Imperinės Rusijos sudėtyje. Lietuviškas raštas uždraustas, tačiau represijos susilaukia netikėto atsako – visoje Lietuvoje išplinta slaptos lietuviškos mokyklos, o lyg iš niekur atsiradę knygnešiai pradeda platinti lietuvišką raštą. Nors didelė dalis visuomenės – dar abejinga lietuvybei, knygnešių gretos auga... Spalvingas 19 a. Lietuvos kaimo gyvenimas, humoras, nuotykiai, pavojai ir sunkūs pasirinkimai, tai – tik menka dalelė to, su kuo susiduria plevėsa Jurgis susipažinęs su knygnešiu Mažvydu.
„Ekskursantė“
Filmas sukurtas pagal tikrą 11-metės mergaitės iš Lietuvos istoriją. Pabėgusi iš tremtiniais perpildyto krovininio traukinio, vežusio ją ir jos šeimą į Sibirą, ji įveikė 6 tūkst. kilometrų ilgą ir pilną pavojų bei nuotykių kelią namo - į Lietuvą. Filmas internete https://ok.ru/video/40687897140
„Trispalvis“
V.Landsbergio filmas „Trispalvis" pasakoja apie režisieriaus pamėgtą Lietuvos pokario istoriją, tik šįkart čia kalbama ne apie konkretų žmogų ar įvykį, o bandoma sukurti apibendrintą pokario laisvės kovotojo portretą -- nejuodinamą ir nešviesinamą, autentiškai piešiamą dvylikos to meto kovų liudininkų, buvusių partizanų ir jų ryšininkų. Sunku nusakyt šio filmo žanrą, kadangi jame be įtaigių dokumentinių pasakojimų matysime ir vaidybines scenas, nufilmuotas meistriška operatoriaus Sauliaus Lukoševičiaus ranka. Filmą lydės ir muzikiniai intarpai, kuriuose partizaniškas dainas atliks Ieva Narkutė ir Martynas Levickis. Ramiai tekantis filmas panardins žiūrovą į Lietuvos istorijos verpetus, raibuliuojančius kuo įvairiausiomis spalvomis -- ir linksmomis, ir jaudinančiomis, ir graudžiomis. Visa tai prabils paprasta, nepretenzinga kino kalba, suprantama ir jaunam, ir senam, mylinčiam šį gražų kraštą.
"Ledo vaikai”
Tarptautiniam projektui "Ledo vaikai" ("Children of The Ice") sukurtas dok. filmas atskleidžia totalitarinių režimų aukų istorijoje rečiau nagrinėjamą temą -- tremtinių vaikus, jų identiteto sampratą, kviečia permąstyti šį istorijos puslapį platesniame Europos kontekste.
Turite minčių? Naujienų? Norite pasidalyti pavykusia pamoka? Mielai priimsime ir kitus pasiūlymus su komentarais bei rekomendacijomis sekantiems naujienlaiškiams. Lauksime jūsų laiškučių! Rašyti Kristinai Vyšniauskienei: kristevi@yahoo.com
