„Šių dienų aplinkybės – rašo autorius, – kuo aiškiausiai reikalauja iš naujo aiškintis ir naujai parodyti Dievo visagalybę, Jo nepriklausomybę ir visavaldystę. Iš kiekvienos šalies sakyklos turi griaudėti žinia, kad Dievas iki šiol gyvas, kad Jis iki šiol stebi ir iki šiol ­viešpatauja. Dabar žaizdre tikėjimas mėginamas ugnimi, bet nei širdis, nei protas niekur kitur neras sau atilsio vietos, kaip tik prie Dievo sosto. Šiandien kaip niekada reikia išsamiai, aiškiai, konstruktyviai paaiškinti Dievo dieviškumą.“

1886 metais Anglijoje gimęs Arturas V. Pin­kas (Arthur W. Pink) buvo mažai kam ži­nomas JAV ir Australijos bažnyčių ganytojas, kuris 1934 metais galiausiai sugrįžo į savo gimtinę, Angliją. Jis įsikūrė Luiso saloje esančiame Stornovėjaus miestelyje, o 1952 metais, beveik niekam nepastebėjus, mirė. Bet 1922 metais A. V. Pinko pradėtas leisti žurnalas ­„Šventojo Rašto studijos“ (Studies in the ­Scriptures) tuo metu jau maitino kelis vyrus, raginančius Bažnyčią grįžti prie doktrinomis grįstos krikščionybės, tarp kurių buvo Martinas Loidas-Džounsas (Martyn Lloyd-Jones) ir tarnystės „Inter-Varsity“ įkūrėjas Daglasas Džonsonas (Douglas Johnson). O A. V. Pinkui mirus, jo raštai, išleisti knygos formatu, plačiai pasklido ir buvo skaitomi visame pasaulyje.